Naudojant „Microsoft Access“, dažnai reikia dirbti su reikšmėmis, kurių tiesiogiai jūsų duomenyse nėra. Pavyzdžiui, norite skaičiuoti užsakymo pardavimo mokestį arba bendrą užsakymo sumą. Šias reikšmes galite skaičiuoti naudodami reiškinius. Norėdami naudoti reiškinius, turite užrašyti juos naudodami tinkamą sintaksę. Sintaksė yra rinkinys taisyklių, pagal kurias reiškinyje tinkamai suderinami žodžiai ir simboliai. Iš pradžių „Access“ reiškinius yra šiek tiek sudėtinga perskaityti. Tačiau gerai supratus reiškinio sintaksę ir šiek tiek pasipraktikavus, viskas tampa paprasčiau.
Šiame straipsnyje
Reiškinių apžvalga
Reiškinys – tai kelių ar visų šių elementų derinys: įtaisytosios ar vartotojo apibrėžtos funkcijos, identifikatoriai, operatoriai, reikšmės ir konstantos, kurios išreiškia vieną reikšmę.
Pavyzdžiui, šiame reiškinyje yra įprasti komponentai:
=Sum([Purchase Price])*0.08
-
Sum() yra įtaisytoji funkcija
-
[Purchase Price] yra identifikatorius
-
* yra matematinis operatorius
-
0.08 yra konstanta
Šį reiškinį galima naudoti formos poraštėje arba ataskaitos poraštėje esančiame teksto lauke, skaičiuojant prekių grupės pardavimo mokesčius.
Išraiškos gali būti daug sudėtingesnės arba paprastesnės nei šiame pavyzdyje. Pavyzdžiui, šią bulio logika išraišką sudaro tik operatorius ir konstanta:
>0
Šis reiškinys pateikia:
-
True, kai yra lyginama su skaičiumi, didesniu už 0.
-
False, kai yra lyginama su skaičiumi, mažesniu už 0.
Šį reiškinį galite naudoti valdiklio arba lentelės lauko ypatybėje Tinkamumo taisyklė,norėdami užtikrinti, kad įvedamos tik teigiamos reikšmės. Reiškiniai naudojami įvairiose vietose skaičiavimams atlikti, simboliams valdyti arba duomenims tikrinti. Lentelėse, užklausose, formose, ataskaitose ir makrokomandose yra ypatybių, galinčių priimti reiškinį. Pavyzdžiui, reiškinius galite naudoti valdiklio ypatybėse Valdiklio šaltinis ir Numatytoji reikšmė. Taip pat galite naudoti reiškinius lentelės lauko ypatybėje Tinkamumo taisyklės.
Reiškinių komponentai
Kai kuriate reiškinį, derinate identifikatorius naudodami funkcijas, operatorius, konstantas ir reikšmes. Bet kuriame tinkamame reiškinyje turi būti bent viena funkcija arba bent vienas identifikatorius, taip pat gali būti konstantų ar operatorių. Reiškinį taip pat galite naudoti kaip kito reiškinio dalį – paprastai kaip funkcijos argumentą. Tai vadinama reiškinio įdėjimu.
-
Identifikatoriai Bendra forma yra:
[Collection name]![Object name].[Property name]
Jums tereikia nurodyti pakankamai identifikatorių dalių, kad jis būtų unikalus reiškinio kontekste. Neretai identifikatoriaus forma yra [Object name].
-
Funkcijos Bendra forma yra:
Function(argument, argument)
Vienas iš argumentų paprastai yra identifikatorius arba reiškinys. Kai kurioms funkcijoms nereikia argumentų. Prieš pradėdami naudoti tam tikrą funkciją, peržiūrėkite funkcijos sintaksę. Daugiau informacijos ieškokite Funkcijos (surūšiuotos pagal kategorijas).
-
Operatoriai Bendra forma yra:
Identifier operator identifier
Yra šios formos išimčių, kurios išsamiai nurodytos sekcijoje Operatoriai.
-
Konstantos Bendra forma yra:
Identifier comparison_operator constant
-
Reikšmės Reikšmės gali būti daugelyje reiškinio vietų.
Objektai, rinkiniai ir ypatybės
Visos lentelės, užklausos, formos, ataskaitos ir laukai „Access“ duomenų bazėje atskirai vadinami objektais. Kiekvienas objektas turi pavadinimą. Kai kurie objektai jau pavadinti, pvz., duomenų bazėje iš „Microsoft Office Access“ šablono Kontaktai sukurta lentelė „Kontaktai“. Kai kuriate naują objektą, galite suteikti jam pavadinimą.
Visų konkretaus objektų tipo narių rinkinys vadinamas rinkiniu. Pvz., visų duomenų bazės lentelių rinkinys yra rinkinys. Kai kurie duomenų bazės rinkinio objektai taip pat gali būti rinkiniai, kuriuose yra kitų objektų. Pvz., lentelės objektas yra rinkinys, kuriame yra laukų objektų.
Objektai turi ypatybes, kurios aprašo ir leidžia keisti objekto charakteristikas. Pavyzdžiui, užklausos objektas turi ypatybę Numatytasis rodinys, kuri aprašo ir leidžia jums nurodyti, kaip užklausa bus rodoma ją vykdant.
Šioje diagramoje parodytas rinkinių, objektų ir ypatybių ryšys:
|
|
3 Ypatybė 2 Objektas 1 Rinkinys |
Identifikatoriai
Kai reiškinyje naudojate objektą, rinkinį arba ypatybę, tą elementą nurodote naudodami identifikatorių. Identifikatorius apima pavadinimą elemento, kurį identifikuojate, ir pavadinimą elemento, kuriam jis priklauso. Pavyzdžiui, lauko identifikatorius apima lauko pavadinimą ir lentelės, kuriai priklauso laukas, pavadinimą. Tokio identifikatoriaus pavyzdys:
[Customers]![BirthDate]
Kai kuriais atvejais pats elemento pavadinimas veikia kaip identifikatorius. Taip yra, kai elemento pavadinimas yra unikalus jūsų kuriamos reiškinio kontekste. Likusi identifikatoriaus dalis numanoma pagal kontekstą. Pavyzdžiui, jei kuriate užklausą, kurioje naudojama tik viena lentelė, laukų pavadinimai veiks kaip identifikatoriai, nes laukų pavadinimai lentelėje turi būti unikalūs. Kadangi naudojate tik vieną lentelę, lentelės pavadinimas identifikatoriuose, kuriuos naudojate užklausoje laukui nurodyti yra numanomas.
Kitais atvejais turite aiškiai nurodyti identifikatoriaus dalis, kad nuoroda veiktų. Tai galioja, kai identifikatorius nėra unikalus reiškinio kontekste. Kai yra neaiškumų, turite aiškiai nurodyti pakankamai identifikatoriaus dalių, kad jis būtų unikalus kontekste. Tarkime, kuriate užklausą, kurioje naudojama lentelė Produktai ir lentelė, pavadinta Užsakymai, ir abiejose lentelėse yra laukas Pavadinimu Produkto ID. Tokiu atveju identifikatoriuje, kurį naudojate užklausoje norėdami nurodyti bet kurį lauką Produkto ID , turi būti šalia lauko pavadinimo ir lentelės pavadinimas. Pavyzdžiui:
[Products]![ProductID]
Identifikatorius operatoriai Yra trys operatoriai, kuriuos galite naudoti kaip identifikatorių:
-
Šauktuko operatorius (!)
-
Taško operatorius (.)
-
Laužtinių skliaustų operatorius ([ ])
Šiuos operatorius naudojate apskliausdami kiekvieną identifikatoriaus dalį laužtiniais skliaustais ir tada sujungdami juos šauktuko arba taško operatoriumi. Pavyzdžiui, lauko Pavardė identifikatorių lentelėje Darbuotojai galima išreikšti kaip [Employees]![Last Name]. Šauktuko operatorius nurodo „Access“, kad po jo seka objektas, kuris priklauso prieš šauktuko operatorių nurodytam rinkiniui. Šiuo atveju [Pavardė] yra lauko objektas, kuris priklauso rinkiniui [Darbuotojai], kuris pats yra lentelės objektas.
Kitaip tariant, ne visuomet reikės laužtiniais skliaustais suskliausti identifikatorių arba dalinį identifikatorių. Jeigu identifikatoriuje nėra tarpų ar kitų specialiųjų simbolių, „Access“ automatiškai prideda skliaustus, kai skaito išraišką. Tačiau, geroji praktika yra įvesti skliaustus patiems – tai leidžia išvengti klaidų ir veikia, kaip vaizdinė užuomina, kad konkreti išraiškos dalis yra identifikatorius.
Funkcijos, operatoriai, konstantos ir reikšmės
Norint sukurti išraišką, reikia daugiau identifikatorių – privalote atlikti tam tikrą veiksmą. Funkcijas, operatorius ir konstantas naudojate veiksmams išraiškoje atlikti.
Funkcijos
Funkcijos yra procedūra, kurią galite naudoti reiškinyje. Kai kurioms funkcijoms, pvz., Date, nereikia įvesties, kad veiktų. Tačiau dauguma funkcijų reikalinga įvestis, vadinama argumentais.
Straipsnio pradžioje pateiktame pavyzdyje funkcija DatePart naudoja du argumentus: intervalo argumentą su "yyyy" reikšme ir datos argumentą su [Customers]![BirthDate] reikšme. Funkcijai DatePart reikia bent dviejų šių argumentų (intervalo ir datos), bet galite priimti ne daugiau kaip keturis argumentus.
Šiame sąraše pateikiamos kai kurios, dažnai išraiškose naudojamos funkcijos. Spustelėkite kiekvienos funkcijos saitą, jei norite gauti daugiau informacijos apie su šia funkcija naudojamą sintaksę.
-
Funkcija Date naudojama esamai sistemos datai įterpti į reiškinį. Dažniausiai naudojama su funkcija Format ir taip pat naudojama su laukų, kuriuose yra datos / laiko duomenys, identifikatoriais.
=Date()
-
Funkcija DatePart naudojama datos daliai nustatyti arba išgauti – paprastai datai, kuri gaunama iš lauko identifikatorius, tačiau kartais datos reikšmei, kurią grąžina kita funkcija, pvz., Date.
DatePart ( "yyyy", Date())
-
Funkcija DateDiff naudojama skirtumui tarp dviejų datų nustatyti – paprastai tarp datos, kuri gaunama iš lauko identifikatorius, ir datos, kuri gaunama naudojant funkciją Date.
=DateDiff(“d”, Now(), [Orders].[ReceiveBefore])-10
-
Funkcija Format naudojama taikyti formatą identifikatoriui ir kitos funkcijos rezultatams.
Format([Date],"ww")=Format(Now(),"ww")-1
-
Funkcija IIf naudojama įvertinti, ar reiškinys yra teisingas, ar klaidingas. Jeigu reiškinys įvertinama kaip teisingas, pateikiama viena reikšmė, jeigu reiškinys įvertinamas kaip klaidingas, pateikiama kita reikšmė.
=IIf([CountryRegion]="Italy", "Italian", "Some other language")
-
Funkcija InStr naudojama simbolio arba eilutė kitoje eilutėje padėčiai ieškoti. Eilutė, kurioje ieškoma, paprastai gaunama iš lauko identifikatorius.
InStr(1,[IPAddress],".")
-
Funkcijos Left, Mid ir Right naudojamos simboliams iš eilutės išgauti, pradedant nuo kairiausio simbolio (Left), konkrečios vietos viduryje (Mid) arba pradedant nuo dešiniausio simbolio (Right). Jie dažnai naudojami su funkcija InStr. Eilutė, iš kurios šios funkcijos išgauna simbolius, paprastai gaunama iš lauko identifikatoriaus.
Left([ProductName], 1) Right([AssetCode], 2) Mid([Phone],2,3)
Funkcijų sąrašo ieškokite straipsnyje Funkcijos (surūšiuotos pagal kategoriją).
Operatoriai
Operatorius yra žodis arba simbolis, kuris nurodo konkretų aritmetinį arba loginį ryšį tarp kitų išraiškos elementų. Operatoriai gali būti:
-
Aritmetiniai, pvz., pliuso ženklas (+).
-
Lyginimo, pvz., lygybės ženklas (=).
-
Loginiai, pvz., Not.
-
Sujungimo, pvz., &.
-
Specialieji, pvz., Like.
Dažniausiai operatoriai naudojami dviejų identifikatorių ryšiui nurodyti. Toliau esančiose lentelėse aprašyti operatoriai, kuriuos galite naudoti „Access“ išraiškose.
Aritmetiniai
Aritmetiniai operatoriai naudojami norint apskaičiuoti dviejų ar daugiau skaičių reikšmę arba keisti skaičiaus ženklą iš teigiamo į neigiamą.
|
Operatoriai |
Tikslas |
Pavyzdys |
|---|---|---|
|
+ |
Sudėti du skaičius. |
[Tarpinė_suma] + [Pardavimo_mokestis] |
|
- |
Rasti skirtumą tarp dviejų skaičių arba nurodyti skaičiaus neigiamą reikšmę. |
[Kaina]-[Nuolaida] |
|
* |
Sudauginti du skaičius. |
[Kiekis]*[Kaina] |
|
/ |
Dalinti pirmąjį skaičių iš antrojo. |
[Suma]/[Elementų_skaičius] |
|
\ |
Apvalinti abu skaičius iki sveikųjų skaičių, dalinti pirmąjį skaičių iš antrojo skaičiaus ir tada trumpinti rezultatą iki sveikojo skaičiaus. |
[Registruota]\[Kambariai] |
|
Mod |
Dalinti pirmąjį skaičių iš antrojo ir grąžinti tik likutį. |
[Registruota] Mod [Kambariai] |
|
^ |
Kelti skaičių rodiklio nurodomu laipsniu. |
Skaičius ^ Rodiklis |
Lyginimo
Lyginimo operatoriai naudojami norint lyginti reikšmes ir grąžinti rezultatą, kuris yra teisingas, klaidingas arba Null (neapibrėžta reikšmė).
|
Operatoriai |
Tikslas |
|---|---|
|
< |
Nustatyti, ar pirmoji reikšmė yra mažesnė nei antroji reikšmė. |
|
<= |
Nustatyti, ar pirmoji reikšmė yra mažesnė nei antroji reikšmė arba jai lygi. |
|
> |
Nustatyti, ar pirmoji reikšmė yra didesnė už antrąją reikšmę. |
|
>= |
Nustatyti, ar pirmoji reikšmė yra didesnė nei antroji reikšmė arba jai lygi. |
|
= |
Nustatyti, ar pirmoji reikšmė yra lygi antrajai reikšmei. |
|
<> |
Nustatyti, ar pirmoji reikšmė nėra lygi antrajai reikšmei. |
Visais atvejais, jei pirmoji arba antroji reikšmė yra Null reikšmė, rezultatas taip pat Null reikšmė. Kadangi Null reikšmė pateikia nežinomą reikšmę, bet kokio lyginimo rezultatas su Null yra taip pat nežinomas.
Loginiai
Loginiai operatoriai naudojami norint sujungti dvi reikšmes ir grąžinti rezultatą, kuris yra teisingas (True), klaidingas (False) arba neapibrėžta reikšmė (Null). Loginiai operatoriais dar vadinami Bulio logikos operatoriais.
|
Operatoriai |
Naudojimas |
Aprašas |
|---|---|---|
|
And |
Išraiška1 And Išraiška2 |
Grąžina True (teisinga), kai Išraiška1 ir Išraiška2 teisingos. |
|
Or |
Išraiška1 Or Išraiška2 |
Grąžina True (teisinga), kai Išraiška1 arba Išraiška2 yra teisingos. |
|
Eqv |
Išraiška1 Eqv Išraiška2 |
Grąžine True (teisinga), kai ir Išraiška1, ir Išraiška2 teisingos arba ir Išraiška1, ir Išraiška2 klaidingos. |
|
Not |
Not Išraiška |
Grąžina True (teisinga), kai Išraiška nėra teisinga. |
|
Xor |
Išraiška1 Xor Išraiška2 |
True (teisinga), kai teisinga arba Išraiška1, arba Išraiška2, tačiau ne abi. |
Sujungimo
Sujungimo operatoriai naudojami norint sujungti dvi teksto reikšmes į vieną eilutę.
|
Operatoriai |
Naudojimas |
Aprašas |
|---|---|---|
|
& |
eilutė1 & eilutė2 |
Sujungia dvi eilutes ir suformuoja vieną eilutę. |
|
+ |
eilutė1 + eilutė2 |
Sujungia dvi eilutes ir suformuoja vieną eilutę bei platina neapibrėžtas reikšmes. |
Specialieji
Specialieji operatoriai naudojami, kaip aprašyta tolesnėje lentelėje.
|
Operatoriai |
Aprašas |
Jei reikia daugiau informacijos |
|---|---|---|
|
Is Null or Is Not Null |
Nustato, ar reikšmė yra neapibrėžta (Null) ar ne (Not Null). |
|
|
Like "pattern" |
Suderina eilučių reikšmes naudodamas pakaitos operatorius ? ir * |
|
|
Between val1 And val2 |
Nustato, ar skaitinė arba datos reikšmė patenka į diapazoną. |
|
|
In(string1,string2...) |
Nustato, ar eilutės reikšmė yra eilučių reikšmių rinkinyje. |
Konstantos
Konstanta yra žinoma reikšmė, kuri nekinta ir kurią galite naudoti išraiškoje. Yra keturios dažniausiai programoje „Access“ naudojamos konstantos:
-
True nurodo, kas yra logiškai teisinga.
-
False nurodo, kas yra logiškai klaidinga.
-
Null nurodo, kad trūksta žinomos reikšmės.
-
"" (empty string) nurodo reikšmę, kuri yra žinoma kaip tuščia.
Konstantas galima naudoti kaip funkcijos argumentus ir galima naudoti reiškinyje, kaip kriterijaus dalį. Pvz., galite naudoti tuščios eilutės konstantą ("") kaip stulpelio kriterijaus dalį užklausoje, kad įvertintumėte lauko reikšmės tame stulpelyje, įvedę kaip kriterijus: <>"". Šiame pavyzdyje <> yra operatorius, "" – konstanta. Naudojami kartu, nurodo, kad identifikatorius, kuriame jie taikomi, turėtų būti lyginamas su tuščia eilute. Reiškinys, kurio rezultatas yra TRUE (teisinga), kai identifikatoriaus reikšmė yra bet kokia, išskyrus tuščią eilutę.
Null konstantą naudokite atsargiai. Daugeliu atvejų naudojant Null kartu su lyginimo operatoriumi, bus gaunama klaida. Jei norite palyginti reikšmę su Null reiškinyje, naudokite operatorius Is Null arba Is Not Null.
Reikšmės
Reiškiniuose galite naudoti raidines reikšmes, pvz., pavyzdžiui, skaičių 1 254 arba eilutę „Įveskite skaičių nuo 1 iki 10“. Taip pat galite naudoti skaitines reikšmes, kurios gali būti skaitmenų seka, įskaitant, jei reikia, ženklą ir dešimtainį kablelį. Jei ženklo nėra, „Access“ priima kaip teigiamą reikšmę. Jei norite nustatyti neigiamą reikšmę, įtraukite minuso ženklą (-). Taip pat galite naudoti tikslų žymėjimą. Norėdami tai padaryti, įtraukite „E“ arba „e“ ir eksponentės ženklą (pvz., 1.0E-6).
Kai naudojate teksto eilutes, įdėkite jas tarp kabučių, kad „Access“ tinkamai suprastų. Tam tikromis aplinkybėmis programa „Access“ pati uždeda kabutes. Pvz., įvedus tekstą tinkamumo taisyklės arba užklausos kriterijaus reiškinyje, „Access“ automatiškai įdeda teksto eilutes tarp kabučių.
Pavyzdžiui, jei įvesite tekstą Paris, programa „Access“ reiškinyje rodys „Paryžius“. Jei norite, kad reiškinys sukurtų faktiškai tarp kabučių įdėtą eilutę, įstatykite eilutę tarp viengubų kabučių (') arba tarp trijų dvigubų kabučių (") porų. Pavyzdžiui, šie reiškiniai yra lygiareikšmiai:
Forms![Contacts]![City]. DefaultValue = ' "Paris" '
Forms![Contacts]![City].DefaultValue = " " "Paris" " "
Jei norite naudoti datos / laiko vertes, išskirkite reikšmes svaro ženklais (#). Pvz., #3-7-17#, #7-Kov-17# ir #Kov-7-2017#, yra galiojančios datos / laiko vertės. Kai programa „Access“ tarp # simbolių aptinka galiojančią datos / laiko reikšmę, ji automatiškai priima ją kaip datos / laiko duomenų tipo reikšmę.
Reiškinių įdėjimo apribojimas žiniatinklio duomenų bazėje yra 65
Reiškiniai, įdėti į didesnį kaip 65 lygmenų gylį, naršyklėje neveiks, todėl neturėtumėte naudoti tokių reiškinių „Access“ žiniatinklio duomenų bazėje. Negausite jokio klaidos pranešimo – reiškinys tiesiog neveiks.
&, AND ir OR operatorių naudojimas gali sukurti papildomus įdėjimo lygius serveryje, kurie nėra atspindimi „Access“ kliente. Pavyzdžiui, reiškinys "a" & "b" & "c" nėra įdėtas į reiškinio daryklę, tačiau „SharePoint“ jis tampa concatenate.Db("a", concatenate.Db("b", "c") ). Šis konvertavimas sukuria vieną įdėjimo lygmenį. Daugelio iš eilės einančių &, AND arba OR operatorių naudojimas viename reiškinyje gali lemti tai, kad viršysite serverio įdėjimo apribojimą (65) – pasiekus šią ribą, reiškinys naršyklėje neveiks.
